DT sąvoka sutelkia dėmesį į milijardų prietaisų, turinčių galimybę sąveikauti tarpusavyje be žmogaus įsikišimo, sujungimą, tokiu būdu gerinant žmogaus gyvenimo kokybę ir kuriant verslo plėtros tobulinimo galimybes.

 

Nėra vieno daiktų interneto apibrėžimo. Vis dėlto „EY“ pasiūlė labai paprastą, bet gerai DI idėją iliustruojantį apibūdinimą:

 

Daiktų internetas yra tiltas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio. Tai prietaisų – bet kokių įrenginių – prijungimas prie interneto, naudojant įterptąją programinę įrangą ir jutiklius, kad prietaisai galėtų tarpusavyje komunikuoti, kaupti duomenis ir jais keistis. Ši technologija – didžiulė galimybė jūsų organizacijai. Išmaniai prijungti įrenginiai suteikia prieigą prie vertingesnės informacijos, todėl padeda priimti naudingesnius sprendimus.[1]

 

Norint suprasti, apie ką kalbame, reikia peržiūrėti pačią DI sąvoką. Ją sudaro dvi pagrindinės dalys:

Daiktai, kuriuos savo darbe „daiktų interneto taikymas ir daiktų internetas: 2020 metų Vizija“ autoriai apibrėžia kaip „virtualius, tikrus, mobilius ar pastovius objektus, nuolat perduodančius informaciją kitiems [2]”

Internetas, kuris Kembridžo žodyne apibrėžiamas kaip „didelė visame pasaulyje sujungtų kompiuterių sistema, leidžianti žmonėms dalytis informacija ir bendrauti tarpusavyje“.[3]

Pats daiktų internetas gali būti apibūdinamas kaip trapusavyje prijungtų ir gebančių dalytis ir susisiekti įrenginių / daiktų / objektų sistema.

 

Taigi, kaip veikia DI?

Di apima didelį skaičių sujungtų prietaisų, kurie renka milžiniškus duomenų kiekius, perduoda informaciją vienas kitam, o galiausiai geba sukauptą turinį analizuoti (visus surinktus duomenis ir informaciją) bei priimti šia analize paremtus savarankiškus sprendimus. Paaiškinsime šią funkciją, remdamiesi dviem pavyzdžiais.

 

Tarkime, kad automobiliuose yra įmontuoti jutikliai, galintys aptikti gedimo vietą. Tokiu būdu, pavyzdžiui, sugedus vienai iš jūsų automobilio dalių, jutiklis nusiųs informaciją į telefoną ar kitą prietaisą, kuris priklauso vairuotojui. Tada jis galės patikrinti, kuri dirbtuvė toje vietovėje gali nedelsiant sutvarkyti gedimą. Be to, leidžiant visiems automobiliams stebėti savo komponentus, bus aišku, ar tai yra nuolatinė šio modelio problema, kurią reikia laikui bėgant išspręsti, ar tai yra labai dažnas gedimas automobiliuose, kurie turi šią specifinę dalį, pagamintą konkrečią gamybos dieną. Taip bus galima perduoti informaciją automobilių savininkams, kurie taip pat turi šios konkrečios gamybos serijos detalę. Tada jie galės atlikt išankstinį defektuotos detalės pakeitimą.

 

Kitas pavyzdys yra žadintuvas, kuris pažadins Jus anksčiau, jei pastebės, kad tą dieną miesto gatvėse yra, pavyzdžiui, spūstis, ir jums reikės daugiau nei įprastai laiko, kad nuvyktumėte į darbą[4].

 

Kalbant apie galimus ir naudingų plačiajai visuomenei DI panaudojimo būdus ateityje,  galima paminėti vazoną, kuris informuos apie augalo laistymo būklę, kokių medžiagų trūksta jo dirvožemyje, saulės būklę (ar augalui jos reikia daugiau, ar mažiau) bei kt. [5].

 

Norint, kad daiktų internetas veiktų kiek įmanoma geriau, jam reikia prieigos prie spartaus tinklo (5G) bei kuo daugiau įrenginių, jutiklių ir t. t. tam, kad prietaisai galėtų perduoti duomenis ir informaciją vieni kitiems.

Daiktų internetas tampa vis populiaresnis. Tai parodo keli rodikliai. Pirmasis iš jų „Google Trends“ rezultatų analizė, atliekama pagal paieškos frazę daiktų internetas „Google“ paieškos sistemoje. Nuo 2014 m. daiktų interneto sąvoka labai greitai populiarėja.

1 diagrama. Paieškos rodiklis DI „Google“ paieškos sistemoje.

Šaltinis: ,,Google Analytics”

Be kitų priežasčių, kurios lemia, kad DI sąvoka sulaukia vis daugiau ir daugiau populiarumo, neabejotinai yra įrenginių, prijungtų prie interneto, skaičius. Nors tiksliai nustatyti šį skaičių sunku, tačiau įmanoma numatyti. Manoma, kad 2018 m. buvo prijungta apie 22 milijardai įrenginių, o iki 2030 m. – bus net 50 milijardų[1].

Jei tiek daug prietaisų jau yra prijungti prie daiktų interneto, kaip jie pritaikomi praktikoje?

Puikų modelį pateikia „Beencham” tyrumas, kuris į savo svetainę įtraukė M2M (iš angl. k. mašina tarp mašinų) / DI sektorių žemėlapį.

Jį galima rasti: http://www.beechamresearch.com/article.aspx?id=4

Žemėlapyje parodyti devyni paslaugų sektoriai.

• Pastatai;
• Energija;
• Vartotojas ir namai;
• Sveikatos priežiūra ir gamtos mokslai;
• Pramonės sektorius;
• Transporto paslaugos;
• Mažmeninė prekyba;
• Apsauga / visuomenės saugumas;
• IT ir tinklai.

Kiekvienas iš šių sektorių yra suskirstytas į programų grupes (pvz.: pramonė, visuomenė, parduotuvės), ir padalinti į išdėstymą (pavyzdžiui: procesas, duomenų centrai, prekybos centrai). Tada sugrupuoti į prietaisus (pavyzdžiui: skaitmeninės kameros, PBX (telefono komutatorius), kompiuteriniai kasos – POS terminalai)[2].

Kalbant apie daiktų internetui įprastus įrenginius, tai yra visų rūšių jutikliai ir išmanieji įrenginiai (išmanusis telefonas, išmanioji televizija, kūno rengybos stebėjimo priemonė), galintys siųsti informaciją į kitus įrenginius. Jie naudoja tokias technologijas kaip NFC (standartų rinkinys, kuris leidžia išmaniesiems telefonams ir kitiems įrenginiams bendrauti radijo signalais, kai jie laikomi arti), „ZigBee“ (aukšto lygio bevielio duomenų perdavimo protokolas) ir „Bluetooth“[3].

Svarbi daiktų interneto įrangos ypatybė – tai galimybė ją valdyti ir atnaujinti žmonėms.

Šiuo metu taip pat verta paminėti siaurosios dažnių juostos daiktų interneto (angl. Narroband Internet of Things, NB IoT) standartą, kuris yra mažos galios plačiajuosčio ryšio tinklo (angl. trump. LPWAN) radijo technologija. [4] Ji leidžia įvairiems jutikliams veikti ilgą laiką, naudojant nedidelį energijos kiekį, kuris yra būtinas, kad M2M sistema veiktų tinkamai i nesunaudotų didžiulių energijos kiekių aplikoje. Kartu su siaurosios dažnių juostos daiktų internetu, viena iš technologijų, leidžiančių diegti būsimas idėjas su pažangesniu internetu, pvz., ,,išmanųjį miestą”, yra IPv6 (iš angl. k. interneto protokolo versija  6).

IPv6 protokolas buvo sukurtas dar 1990-aisiais, tačiau tik dabar pradeda sulaukti daug aplinkinių dėmesio. Jo paskirtis pakeisti IPv4. Patikimumo ir skaidrumo centro Cisco skaičiavimai parodo, kad 99 proc. įrenginių neturi savo IP adreso, o tai sulėtina ir apsunkina jų prijungimo prie daiktų interneto procesą.

Šaltinis: Designed by macrovector / Freepik

Aukščiau esančioje iliustracijoje pateikta susietų daiktų sampratos iliustracija. Prietaisai/jutikliai yra prijungti prie interneto tinklo ir vienas prie kito. Tai labai svarbi daiktų interneto sampratos dalis.

Ši bendra sąsaja leidžia prietaisams ir jutikliams susisiekti, analizuoti informaciją ir į ją reaguoti be žmogaus įsikišimo. Tai yra esminis išmaniųjų įrenginių pranašumas ir išskirtinė savybė (jie gali priimti savarankiškus[1] sprendimus).

DI sprendimus taip pat siūlo įmonės, kurios yra technologijų milžinės, pavyzdžiui:

 

Google – „Google Cloud IoT“ sprendimai

Nuoroda: https://cloud.google.com/solutions/iot

Microsoft – Azure IoT

Nuoroda: https://azure.microsoft.com/en-us/overview/iot/

Amazon – AWS IoT

Link: https://aws.amazon.com/iot/

Žinoma, daiktų interneto tiekėjų yra daug daugiau ir jie neapsiriboja 3 aukščiau paminėtais.

---

[1] Cambridge Dictionary. (n.d.). Retrieved from: https://dictionary.cambridge.org/pl/dictionary/english/internet

[2] Bhat, Sagar & Bhat, Omkar & Gokhale, Pradyumna. (Jan, 2018). Applications of IoT and IoT: Vision 2020. 5. 36-40. 10.17148/IARJSET.2018.516.

[3] Dr hab. Senkus P. Dr Skrzypek A. Dr Łuczak M. Dr Malinowski A. (2014). Internet of Things: Past − Today – Future. Zeszyty Naukowe UNIWERSYTETU PRZYRODNICZO-HUMANISTYCZNEGO w SIEDLCACH Nr 103 Seria: Administracja i Zarządzanie. Retrieved from: https://repozytorium.uph.edu.pl/bitstream/handle/11331/445/Internet_of_things-przeszlosc-terazniejszosc-przyszlosc.pdf?sequence=1

[4] Golczyk P. (n.d.). Big-data & internet of things czyli spojrzenie w przyszłość marketing operations. Retrieved from: http://golczyk.com/big-data-internet-of-things-czyli-spojrzenie-w-przyszlosc-marketing-operations/

[5] Tankovska H. (Aug 27, 2020). IoT connected devices worldwide 2030. Statista. Retrieved from: https://www.statista.com/statistics/802690/worldwide-connected-devices-by-access-technology/

[6] Beecham Research. (n.d.). M2M World of Connected Services. The Internet of Things. Retrieved from: http://www.beechamresearch.com/article.aspx?id=4

[7] Software Testing Help. (Sep 1, 2020). 18 Most Popular IoT Devices In 2020 (Only Noteworthy IoT Products). Retrieved from: https://www.softwaretestinghelp.com/iot-devices/

[8] Probola J. (Jul 11, 2017). NarrowBand IoT rewolucjonizuje Internet Rzeczy. Forbot. Retrieved from: https://forbot.pl/blog/narrowband-iot-rewolucjonizuje-internet-rzeczy-id21330

[9] Of course by “independent” is meant based on algorithms.