Numatoma, kad ši technologija ir toliau sparčiai vystysis. Kita vertus, nerūpestingas DI taikymas gali tapti rizikingu ir pavojingu. Pačią šios technologijos ateitį vis dar gaubia paslaptis ir daugybė neaiškumų. Tačiau yra įvairių prognozių kaip DI galėtų pagerinti mūsų gyvenimą ateityje. Pats konceptas atrodo beveik beribis. Norint tapti sėkmingu DI vartotoju, reikia sujungti kuo daugiau įrenginių, kas leistų surinkti ir apdoroti didžiulius duomenų kiekius (žr. skyrių „Daiktų interneto poveikis“).

Vienas iš dalykų, į kurį vis dar verta atkreipti dėmesį, yra visko internetas (angl. trump. IOE – Internet of Everything). Tai yra kur kas platesnė sąvoka, kuri apima daug daugiau elementų.

Šį apibrėžimą pateikė „CISCO“:

„Visko internetas sujungia žmones, procesus, duomenis ir daiktus tam, kad

padarytų tinklų ryšius aktualesnius ir vertingesnius nei bet kada anksčiau. Jis informaciją paverčia veiksmais, kurie sukuria naujas galimybes, turtingesnę patirtį. Dėl to visko internetas yra precedento neturinti ekonominė galimybė įmonėms, asmenims ir šalims.[1]“

Visko interneto vertė platesnė dėl socialinių ir ekonominių matmenų, kadangi jis yra susijęs ir su procesais, ir su žmonėmis (išskyrus duomenis ir daiktus), minimus apibrėžime.

Turbūt tarp plačiausiai aptariamų sąvokų yra išmanusis miestas (angl. Smart City).

Apie jį vis dažniau kalbama įvairiose konferencijose ir rašoma straipsniuose / leidiniuose.

Taigi, kas yra išmanusis miestas ir kokį vaidmenį jame vaidina daiktų internetas?

Ieškodami bendrumų įvairiuose išmaniojo miesto apibrėžimuose, galime susidurti su tokiomis ypatybėmis:

• Labai didelis technologinis išsivystymas;
• Aukštas pragyvenimo lygis;
• Protingi žmonės[2].

Nors dažnai atrodo priešingai, išmanieji miestai nėra futuristinė idėja, o realybė, kurioje vis daugiau pasaulio miestų tampa žymiai protingesniais.

Tokių miestų reitingą atlieka, pavyzdžiui, „Smart City Index“ arba „IESE Cities in Motion Index“. Jie vertina struktūras ir technologijas tokiose kategorijose kaip:

• Sveikata ir sauga (pavyzdžiui: struktūra – oro tarša / technologijos – Internetinis pranešimas apie miesto priežiūros problemas suteikia greitą sprendimą).
• Mobilumas (pavyzdžiui: struktūra – eismo spūstys / technologijos – Programėlės nukreipia Jus į laisvą stovėjimo vietą, todėl sutrumpina kelionės laiką).
• Veiklos (pavyzdžiui: struktūra – žaliosios erdvės / technologijos – Bilietų į parodas ir muziejus pirkimas internetu).
• Galimybės <darbas ir mokykla> (pavyzdžiui: struktūra – mokymosi visą gyvenimą galimybes teikia vietos institucijos / technologijos – Miesto suteiktos internetinės paslaugos palengvino naujo verslo pradžią).
• Valdymas (pavyzdžiui: struktūra – gyventojai teikia atsiliepimus apie vietos valdžios projektus / technologijas – internetinė platforma, kurioje gyventojai gali siūlyti idėjas, kaip pagerinti miesto gyvenimą)[3].

Rodyklėje pateikiamas funkcijų rinkinys gali padėti suprasti, kaip miestas turėtų būti charakterizuojamas, taip pat ką vadiname išmaniuoju.

Kitoje pasiūlytoje išmaniojo miesto sampratoje nurodomas toks modelis.

 

Šaltinis: asmeninis struktūra, pagrįsta: http://www.smart-cities.eu/?cid=2&ver=4

Šiame modelyje išmanųjį miestą sudaro:

• Pažangi ekonomika.
• Išmanusis mobilumas.
• Išmani aplinka.
• Išmanūs žmonės.
• Protingas gyvenimas.
• Pažangus valdymas.

Kaip matome, išmanumo konceptas yra kur kas sudėtingesnis ir apima daug daugiau skirtingų komponentų, tokių kaip ekonomika ar valdymas (ne tik prietaisų ir duomenų). Čia galime kalbėti ne tik apie miestų, bet ir bendruomenių vystymosi filosofiją (tai iš tiesų reikalinga, kad būtų įmanoma etiškai ir veiksmingai pasinaudoti technologine plėtra).

Išmanusis miestas yra pirmiau minėtų konceptų suma. Jis atsirado iš tvaraus vystymosi poreikio ir noro optimizuoti išteklių vartojimą.

Kaip matote, stebuklingas žodis „išmanusis“ (,,pažangus” ir ,,protingas”) išmaniojo miesto apibrėžimuose minimas visur. Šis žodis neatskiriamas nuo daiktų interneto. Tad, kaip DI susijęs su išmaniuoju miestu ir kokį vaidmenį jame atlieka?

Kad miestas būtų išmanusis (technologiniame kontekste), būtina „sujungti“ jo elementus tarpusavyje.

Šaltinis: Designed by macrovector / Freepik

Toks miestas remiasi DI technologijos jutiklių ir informacijos perdavimu. Kuo daugiau jutiklių, tuo daugiau informacijos galima apdoroti ir tuo geriau pavyksta optimizuoti miesto veikimą, gaunant puikius rezultatus tiek išteklių (tarp jų ir gamtos), tiek gyvenimo kokybės požiūriu. Bet kaip belaidis ryšys tarp prietaisų gali veikti praktikoje?

Geras pavyzdys galėtų būti DI siūlomi sprendimai (kartu su kitomis Pramonės 4.0 technologijomis), pavyzdžiui, viešajame transporte.

Su autobusų stotelėse esančių jutiklių ir atliekamos eismo analizės pagalba galima geriau numatyti laiką, reikalingą autobusams (ar kitoms viešojo transporto priemonėms) nuvažiuoti iš vienos vietos į kitą. Tokiu būdu, laukiant autobusų stotelėje, elektroninėje lentoje (bet ir Jūsų išmaniajame įrenginyje: telefone, laikrodyje, t.t…), visada matysite tikslų autobuso atvykimo laiką. Jis būtų atnaujinamas ir koreguojamas, pavyzdžiui, jutikliais, kuriuos toks autobusas pravažiuoja pakeliui. Be to, pavyktų lengviau įvertinti, kada atvyks Jūsų viešasis transportas, nes jutikliai būtų paskirstyti visame mieste.[1] Tuomet, su DI  pagalba, žinosite apie miesto eismo trukdžius, todėl galėsite nustatyti, kada autobusas sustos vietoje Xy, jei tuo metu jis bus X₁ stotelėje.

Jutikliai automobilių stovėjimo aikštelėse, siunčiantys informaciją į mobiliąją aplikaciją, leis jums lengvai rasti laisvą vietą automobiliui ir netgi ją paryškins. Reguliuojantys apšvietimo lygį gatvių žibintai gali patenkinti miesto poreikius. Visos šios išmaniojo miesto priemonės padeda optimizuoti energijos suvartojimą – išlaikyti jį kiek įmanoma tolygesnį, išvengiant nereikalingo energijos naudojimo padidėjimo / sumažėjimo.

Tarp privalumų, kuriuos DI gali suteikti energetikos sektoriui, taip pat verta paminėti išmaniuosius jutiklius, kurie sugeba kontroliuoti energijos suvartojimą pagal tai, kiek jos reikia pastatuose. Pavyzdžiui, žinant, kad 6 aukštų name žmonės gyvena tik 2 aukštuose, gali būti sumažintos energijos sąnaudos kitose 4 aukštuose ir pan. Šie tvarūs energijos subalansuoto vartojimo būdai gali sumažinti neigiamą poveikį klimatui.

DI jutikliai taip pat gali padėti sustiprinti saugumą darbe ir mieste. Pavyzdžiui, gali būti naudojami pirštų atspaudams ar veidui atpažinti. Tai padėtų apsaugoti gyvenamuosius kvartalus nuo nekviestų svečių.

Išmanieji miestai atlieka svarbų vaidmenį ir atliekų tvarkyme, kuris yra reikšmingas žmonių gyvenimo kokybei, nes padeda palaikyti tvarią miesto plėtrą bei aplinką. Kokį vaidmenį čia atlieka jutikliai ir sujungti DI įrenginiai? Pavyzdžiui, jie leidžia stebėti, kada šiukšlių konteineriai taps pilni, ir efektyviai siųsti šiukšliavežes. Tokiu būdu įmonės, atsakingos už miesto švarą, gali laiku reaguoti į gautą informaciją. Taip atliekų tvarkymas pasidarytų efektyvesnis. Šiukšliavežėms nebūtina važinėti visame mieste, nes jos gali teikti pirmenybę toms vietoms, kuriose buvo arba netrukus bus pasiektas šiukšlių konteinerių talpos limitas[2].

Kalbant apie pavojus, neįmanoma nepastebėti ir jų. Tiek daug skirtingų tarpusavyje sujungtų įrenginių suteikia vietos įsilaužėlių atakoms. Sunku užtikrinti visų prietaisų saugumą, o dėl to, kad jie yra tarpusavyje sujungti, lengviau rasti „skylių“ sistemose (kaip nutiko 2016 m., kai įsilaužėliai užpuolė tokias populiarias svetaines kaip „Netflix“, „Twitter“, „Spotify“ ir kt.[3]). Bet kokiu atveju, tai yra vienas iš pagrindinių daiktų interneto saugumo trūkumų (puolimas prie mažiausiai saugių įrenginių). 2014 m. tyrime „HP“ (,,Hewlett Packard” kompanija) nurodė, kad beveik kiekvienas prietaisas (pagal tyrimą net 70 proc. įrenginių, kurie prijungti prie daiktų interneto) dėl savo riboto saugumo (kriptografijos ar, pavyzdžiui, blogo prieigos kontrolės valdymo) gali būti atakuojami[4].

Tarp aktualių klausimų taip pat yra tie, kurie susiję su vartotojų duomenų apsauga, o taip pat jų laikymo vieta bei būdu. Technologijų plėtros greitis neretai prasilenkia su saugumu. Komponentai gali būti netinkamai paruošti dėl skubėjimo juos paversti realiais ir panaudojamais.

Vartotojų saugumas turėtų būti prioritetas. Žinoma, yra bendrovių, kurios siūlo sistemų apsaugos sprendimus (daugiausia gamybos sektoriuje). Tarp jų galime paminėti „Bayshore“. Ji sukūrė „SCADA“ programinės ir aparatinės įrangos komponentų rinkinį, leidžiantį prižiūrėti ir valdyti įrenginius tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu. Jis užtikrina sistemos saugumą, kai naudojamas daiktų internetas[5].

Pramonės 4.0 siūlomų technologijų, įskaitant daiktų internetą, naudojimo saugumas yra labai svarbus. Be patikimo duomenų naudojimo, taip pat turėtume atsižvelgti į saugumą etiško technologinio naudojimo lygyje, o kartu ir į ilgalaikį jo poveikį aplinkai ar žmonėms.

---

[1] Cisco. (2013). The Internet of Everything Global Private Sector Economic Analysis. Retrieved from: https://www.cisco.com/c/dam/en_us/about/ac79/docs/innov/IoE_Economy_FAQ.pdf

[2] Stryjewska A. (Nov 4, 2020) Smart City 2020 – najinteligentniejsze miasta w Polsce i na świecie. Retrieved from: https://nafalinauki.pl/smart-city-2020-najinteligentniejsze-miasta-w-polsce-i-na-swiecie/

[3] IMD World Competitiveness Center.(September, 2020) 2^nd IMD-SUTD Smart City Index Report. Retrieved from: https://www.imd.org/smart-city-observatory/smart-city-index/#:~:text=Singapore%2C%20Helsinki%20and%20Zurich%20have,%E2%80%9Csmart%E2%80%9D%20their%20cities%20are.

[4] By speaking of the whole city, this is, of course, about the sensors on the bus route.

[5] T-mobile. (n.d.). Rozwiązania smart cities. Retrieved from: https://biznes.t-mobile.pl/pl/blogit/iot-smart-city-i-big-data/rozwiazania-smart-cities

[6] Mao Y. M. (Sep 26, 2019) What is the role of IoT in Smart Cities? Retrieved from: https://www.finextra.com/blogposting/17931/what-is-the-role-of-iot-in-smart-cities

[7] Kochetkova K. (Oct 26, 2016) How to not break the Internet. Retrieved from: https://www.kaspersky.com/blog/attack-on-dyn-explained/13325/

[8] HP. (2014). HP Study Reveals 70 Percent of Internet of Things Devices Vulnerable to Attack. Retrieved from: http://www8.hp.com/us/en/hp-news/press-release.html?id=1744676.

[9] Rot A. Blaicke B. (2017). Bezpieczeństwo Internetu Rzeczy. Wybrane zagrożenia i sposoby zabezpieczeń na przykładzie systemów produkcyjnych. Uniwersytet Ekonomiczny we Wrocławiu. Wydział Zarządzania, Informatyki i Finansów.