Norint aiškiai atskleisti, kad vis labiau populiarėja Pramonės 4.0 konceptai, tokie kaip DI, reikėtų susipažinti su esamomis programomis. Kalbant apie DI programas kasdieniame gyvenime, į jas įeina ir visi išvardyti išmanieji įrenginiai: išmaniosios svarstyklės ir spynos, namų centrai bei padėjėjai, pavyzdžiui, „Alexa“, „Amazon“ arba „Siri“ ir „Apple“.[1].

 

Šaltinis: Designed by macrovector / Freepik

 

Aukščiau pateiktoje vektorinėje grafikoje parodyti anksčiau minėtų išmaniųjų įrenginių pavyzdžiai. Galbūt kai kuriuos iš jų atpažįstate ir galite įvardinti (daugeliu atvejų net kalbėdami apie šiuos įrenginius, mes pridedama žodį išmanus, pavyzdžiui: išmanusis laikrodis, išmanioji apyrankė, išmanusis telefonas, išmanioji televizija ir kt.).

 

Išmaniosios technologijos paskatino įdomių idėjų atsiradimą, kurios dažnai remiasi noru paskatinti tvaresnį ir ekologiškesnį vystymąsi, pavyzdžiui, geresnį ir efektyvesnį gamtos išteklių panaudojimą.

 

Tokių idėjų pavyzdys sumanusis elektos tinklas (Smart Grid).

Sumanųjį elektos tinklą (Smart Grid) galime vadinti protingu energijos paskirstymu. Jis turėtų sukelti revoliucinius pokyčius ir orientuotis į prietaisų komunikaciją elektros tinkle, siekiant sumažinti išlaidas bei padidinti tinklo efektyvumą. Kaip tai veiktų? Pavyzdžiui, galėtumėte gauti pranešimą iš savo elektros tiekėjo, kad per kitą valandą 10 proc. sumažinę elektros energijos suvartojimą, galėsite ja nemokamai naudotis vieną valandą vakare.

Išmanusis tinklas optimizuos elektrinės darbą, paskirstydamas elektros gamybą skirtingu laiku (valandomis), priklausomai nuo to, kokia tuo metu bus tinklo apkrova. [1] Tokios idėjos, kaip sumanusis elektos tinklas (Smart Grid) , prisideda prie efektyvesnio ir ekologiškesnio išteklių panaudojimo, todėl sulaukia daug palaikymo. Šis elektros paskirstymas turėtų padėti žmonėms veiksmingai rūpintis Žemės gerove, tuo pačiu pagerindamas mūsų gyvenimo kokybę.

 

Pats daiktų internetas yra vienas iš Pramonės 4.0 konceptų, tačiau neatskiriamas nuo savo užduočių. Kiti konceptai taip pat prisideda prie daiktų interneto sėkmės. Jie tampa efektyvūs būtent tada, kai yra visi kartu sujungti.

Dauguma Pramonės 4.0 technologijų ir idėjų yra vienu ar kitu būdu susijusios. Taigi, daiktų internetas labai priklauso nuo kitų konceptų, tokių kaip:

• Didieji duomenys (Big Data);
• Mašininis mokymasis;
• Dirbtinis intelektas;
• Debesų kompiuterija;
• Tinklo paribio kompiuterija (Edge computing).

 

Dažnai riba tarp skirtingų technologijų yra labai plona. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kaip jos viena kitą sustiprina. Būtent technologijų bendradarbiavimas tarpusavyje yra pokyčių varomoji jėga.

 

Reikėtų pradėti nuo tinklo paribio kompiuterijos (angl. Edge computing) aiškinimo, ir atkleisti pastararojo suderinamumą su DI.

 

Tinklo paribio kompiuterija – informacijos dalinis apdorojamas pirminiame duomenų taške. Jos esminė funkcija yra atrinkti informaciją, kad toliau būtų perduota tik aktuali jos dalis. Su kuo tai susiję?

Įsivaizduokite, kad turite kamerų ir judesio daviklių tinklą aplink įmonės pastatą. Nenorite būti nuolat bombarduojami kamerų ir jutiklių (daiktų interneto) siuntinėjamais nesvarbios informacijos pranešimais, todėl jums reikalinga tinkle paribio kompiuterijos architektūra. Ji apdoros duomenis, gautus iš DI įrenginių, ir jums siųs informaciją tik tada, kai įvyks kokie nors pokyčiai, šiuo atveju, pavyzdžiui, kai minėti jutikliai ir (arba) kameros nustatys judėjimą. Kaip galima matyti, tinkle paribio kompiuterija pirminiausia yra duomenų filtravimo ir tik aktualios informacijos fiksavimo vieta[2].

 

Kita labai tvirtai su DI susijusi technologija yra didieji duomenys (Big Data).

Didieji duomenys yra technologija, leidžianti rinkti ir analizuoti milžiniškus duomenų kiekius. Ji svarbi daiktų internetui, nes visi „daiktai“ (prietaisai, jutikliai) renka didžiules atsargas informacijos, kurią norime apdoroti.

Taigi, daiktų interneto įrenginiai renka milžiniškus duomenų kiekius, kurie vėliau būna pateikiami bei saugomi naudojant didžiųjų duomenų sprendimus – įvairias technologijas, skirtas optimizuoti duomenų saugojimą saugyklose.

Tokios sistemos yra žinomos kaip duomenų ežeras (angl. Data Lake) [3]. Optimizavimas čia yra pagrindinis žodis. Didelių duomenų, kurie vėliau bus naudojami analizei, rinkimas taptų labai sunkia užduotimi (ir tikriausiai labai nuostolinga), jei nebūtų optimizuotas jų saugojimas. Todėl duomenys saugomi vadinamuoju „neapdorotu formatu“.

Skaitykite daugiau apie didžiuosius duomenis 6 modulyje „Analizės algoritmai didžiųjų duomenų klientams“.

Mašininis mokymasis (ML) reikalingas daiktų internetui, nes iš įrenginių gaunamų duomenų kiekis tampa per didelis, kad juos būtų galima efektyviai analizuoti. Su ML technologijos pagalba prietaisai gali išmokti matuoti tik tuos duomenis, kurie yra svarbūs (pavyzdžiui, nurodantys proceso sutrikimą ar nuokrypį). Procesas atliekamas naudojant pažangius algoritmus. Mašininis mokymasis sujungia informatikos ir statistinio modeliavimo elementus, kurie leidžia automatizuoti duomenų analizę.

 

Kasdieniniame gyvenime galime rasti vis daugiau vietų, kur panaudojamas daiktų internetas. Šią technologiją galite naudoti net to nesuprasdami. Vis dažniau galite išgirsti apie tokią sampratą kaip išmanieji namai (angl. Smart Home). Kas tai yra? Ir ar galite šiuos sprendimus pritaikyti savo versle?

 

Išmanusis namas, kaip nurodo pavadinimas, yra protingas ir gali būti efektyviai valdomas. Šiuo atveju, toks namas yra kontroliuojamas nuotolinio valdymo būdu, t. y. išmaniojo telefono, kompiuterio ar kito įrenginio pagalba. Kadangi nėra vieno standartizuoto išmaniojo namo apibrėžimo, kartais sunku pasakyti, kada mes iš tikrųjų apie jį kalbame. Tačiau iš daugybės skirtingų apibrėžimų galime išskirti keletą komponentų. Pavyzdžiui, vienas iš apibrėžimų siūlo, kad tokiame name naudojamos technologinės sistemos, autonominiai procesai ir prietaisai, kuriuos galime kontroliuoti per vieną valdymo centrą, veikiantį pagal nustatytas užduotis. Tarp namuose naudojamų technologijų galime išskirti:

 

• Išmanusis apšvietimas

Paprasčiausias iš jų yra, pavyzdžiui, galėjimas reguliuoti atskirų namo elektros lempučių intensyvumą ar spalvą, kad jos būtų priimtinos vartotojui ir taupytų elektros energiją. Pažangesnės technologijos apima, pavyzdžiui, rotacinį apšvietimą. Jis suteikia galimybę Jūsų namuose įžiebti ir išjungti įvairias elektros lemputes (net jums išėjus). Taip siekiama sukurti įspūdį, kad kažkas yra namuose, ir atbaidyti potencialius vagis. Be abejo, taip pat galite užprogramuoti apšvietimo elgseną namuose pagal savo dienos ritmą. Pavyzdžiui, žinodamas, kad pabundate 6 valandą ryto, jūsų apšvietimas gali automatiškai įsijungti ir paryškėti nesukeldamas akių jautrumo. Žinodami, kad jau 8 valandą būnate darbe, išmanusis apšvietimas gali automatiškai išjungti visas namuose esančias lemputes ir jums nereikės jaudintis, kad pamiršite išjungti šviesą, kai išeisite iš namų[4].

 

Išmaniojo apšvietimo technologija taip pat gali pasinaudoti startuoliai, kur šviesos ryškumas gali būti atitinkmai pritaikytas prie darbo vietos. Tai yra ypatingai įdomi idėja startuoliams, nes šiais laikais vis labiau vertinamas apšvietimo poveikis darbo kokybei, sveikatai ir gyvenimui.

 

• Sauga

Kalbant apie saugumą išmaniuosiuose namuose, tai gali būti jutiklių, kamerų ir (arba) išmaniųjų spynų įrengimas. Viena vertus, tai užtikrins didelį Jūsų namų / verslo saugumą. Kita vertus, tai gali tapti pavojaus šaltiniu. 2016 m. „NTT Data Corp.“ pranešė, kad net 80 proc. JAV pirkėjų susirūpinę dėl savo išmaniųjų namų saugumo. Dėl didelio prietaisų skaičiaus įsibrovėliai gali turėti daugiau galimybių nulaužti visą apsaugos sistemą ir patekti į namą. Nepaisant to, apgalvotas ir protingas technologijų naudojimas suteikia didelį komfortą.

 

Kaip startuoliai gali pritaikyti DI technologijas savo veikloje?

Iš tikrųjų yra du pagrindiniai būdai:

– siūlyti daiktų interneto sprendimus;

– taikyti DI sprendimus savo versle.

Galite būti tiek DI sprendimų teikėjas, tiek klientas (daugiau informacijos rasite skyriuje „DI ir startuoliai”). Kalbant apie daiktų interneto panaudojimą, jis paprastai siejamas su mažiausiai keliais Pramonės 4.0 elementais. Kaip minėta anksčiau, šios technologijos yra stipriai susijusios viena su kita ir visos kartu suteikia vartotojams atitinkamą vertę.

Pastartuoju metu vis daugiau pramonės šakų pasiruošusios pritaikyti daiktų internet. Jo panaudojimas apima tokius sektorius kaip:

• Sveikatos apsauga;
• Mažmeninė prekyba;
• Gamyba;
• Transporto priemonė;
• Žemdirbystė;
• Energetika;
• Visuomenės saugumas.

Tačiau daiktų interneto sprendimus galite rasti beveik visur.

---

[1] Donaldson J. (Mar 27, 2019). Why is the Internet of Things Important to our Everyday Lives? Retrieved from: https://mojix.com/internet-of-things-everyday-lives/

[2] Golczyk P. (n.d.). Big-data & internet of things czyli spojrzenie w przyszłość marketing operations. Retrieved from: http://golczyk.com/big-data-internet-of-things-czyli-spojrzenie-w-przyszlosc-marketing-operations/

[3] Fruhlinger J. (May 13, 2020). What is IoT The internet of things explained. Retrieved from: https://www.networkworld.com/article/3207535/what-is-iot-the-internet-of-things-explained.html

[4] Chen M. (August 6, 2019). How Big Data Powers the Internet of Things. Retrieved from: https://blogs.oracle.com/bigdata/how-big-data-powers-the-internet-of-things

[5] Szczęsny J. (Aug 16, 2020). 5 urządzeń smart home, które NAPRAWDĘ WARTO sobie kupić. Retrieved from: https://antyweb.pl/smart-home-urzadzenia-warto/

[6] Rouse M. (July 2020). Smart home or building (home automation or domotics). Retrieved from: https://internetofthingsagenda.techtarget.com/definition/smart-home-or-building